Koncentracijos išlaikymas rungtynių metu


Gebėjimas išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu, paverčia futbolininką geresniu žaidėju (R.Serbo, 2002). Koncentracija yra viena iš svarbiausių psichinių sąvybių, tačiau taip pat ir pati jautriausia. Ji gali būti lengvai įtakojama išorinių bei vidinių veiksnių. Alex‘as Welsh‘as (2006) savo knygoje apie vartininkų rengimą teigia, jog užtenka tik mažos sekundės dalies, kad žaidėjas padarytų klaidą, kuri gali nulemti rungtynių baigtį. Suprantama, kad tinkamas koncentracijos lygio išlaikymas rungtynių metu, turi didelę reikšmę siekiant gerų komandinių bei individualių rezultatų. Šiame straipsnyje pasistengsiu giliau panagrinėti, kaip galima įtakoti vartininkų koncentracijos išlaikymą visų rungtynių metu. Didelė dalis informacijos gali būti naudinga ir taikoma ugdant ir kitų aikštės žaidėjų koncentraciją.

Reikėtų pabrėžti tai, kad ir paprasčiausias atliekamas veiksmas reikalauja maksimalaus susikoncertavimo. Iš šalies atrodo, kad žaidėjas smūgiavimo veiksmą atlieka automatiškai (negalvodamas apie jį), nors iš tiesų tam reikalingas maksimalus susitelkimas. Žaidėjas privalo savo mintyse, per sekundės dalį apgalvoti kuria kryptimi skries kamuolys, kokiu stiprumu, kuria pėdos dalimi jis atliks smūgį it t.t. Menkiausias minčių nukrypimas gali įtakoti neigiamą veiksmo atlikimą. Koncentracijos išlaikymas visų rungtynių metu reikalauja didelių pastangų ir dažnai net fiziškai išvargina žaidėjus. Geriausias to pavyzdys būtų komandos vartininkas, kuris rungtynių metu įveikia dvigubai mažesnę distanciją nei dauguma rungtynių žaidėjų, tačiau dažniausiai būna išsekęs emociškai, ir fiziškai. Vartininko pozicijoje klysti negalima, jo klaida dažniausiai kainuoja įvartį.

Kiekviena psichinė sąvybė vienaip ar kitaip įtakoja kitą psichinę sąvybę. Jei vartininkas nėra susikoncentravęs rungtynėms, tai turės įtakos ir kitoms jo psichinėms sąvybės :

  • Per mažas pasitikėjimas savimi – savęs menkinimas neigiamai įtakoja vartininko žaidimą.
  • Per didelis pasitikėjimas savimi – neįvertins varžovo, bus per daug atsipalaidavęs.
  • Neigiamos mintys – trukdys susitelkti ties tiksliu veiksmo atlikimu.
  • Nesugebėjimas įveikti streso – kelios smulkios klaidos gali tik pakelti streso lygį ir tai gali sukelti neigiamų pasekmių.
  • Sumažėjusi motyvacija.

Veiksniai, kurie neigiamai įtakoja koncentraciją:
  • Galvojimas apie praeitį/ateitį, ne apie dabartį. Svarbu būti čia ir dabar.
  • Dėmesio kreipimas ir per daug detalių:
  • Neigiama informacija iš komandos draugų ar trenerio;
  • Žiūrovai;
  • Oro sąlygos;
  • Apšvietimas ir t.t.
  • Per didelis koncentracijos sutelkimas apie fizinę kūno būklę. Žaidėjas,
  • kuris galvoja tik apie savo kūno būklę, negalvoja apie rungtynes. Nėra patartiną į startinę sudėti statyti traumuoto vartininko, ar laikyti traumuotą vartininką aikštėje, nes skausmas ir mintys apie traumą neleis žaidėjui pasiekti maksimalios formos.
  • Stresas – daro didelę įtaką koncentracijai. Kuo labiau auga streso lygis, tuo sunkiau sutelkti dėmesį. Paprasčiausias to pavyzdys būtų: likus kelioms minutėms iki egzaminų pradžios, jaučiame didelį jaudulį ir dėl to net nebeskaitome užrašų, o jei ir skaitome, beveik nieko neįsimename. Taip ir futbolo aikštėje.
  • Pervargimas – kaip žaidėjas yra pervargęs jis tiesiog natūraliai pradeda
  • galvoti apie savo kūno fizinę būklę. Ir tai jam trukdo galvoti tik apie rungtynes.

Priešingai nei kitų pozicijų žaidėjai, vartininkas daug mažiau laiko praleidžia su kamuoliu ir rečiau dalyvauja žaidime. Vartininko, kuris nuolatos bus įtrauktas į žaidimą pasirodymas dažniausias yra geresnis, nei vartininko, kuriam tik kartas nuo karto tenka atremti varžovų smūgius (A. Welsh 2006). Svarbu, kad vartininkas išliktų susikoncentravęs net ir tada, kai žaidimas nevyksta greta jo vartų ir stengtųsi kuo daugiau įsitraukti į žaidimą. Žaidimui vykstant kitoje aikštės pusėje, vartininkas privalo užsiimti tinkamą poziciją, kuri jam leistų pasaugoti vidurio gynėjus, bei aktyviai duoti nurodymus komandos draugam ne tik ginantis, bet ir atakuojant varžovų vartus.

Keli patarimai kaip išlaikyti koncentraciją visų rungtynių metu:
  • Minčių kontrolė – svarbu išmokyti vartininkus tik atsiradus
  • pašalinėm mintims jas kuo greičiau nuvyti ir toliau galvoti tik apie rungtynes. Tai padaryti galima dviem budais:
  • Kalbėjimas su savimi – padrąsinantis šūkiai teigiamai veikia ir vartininką ir komandos draugus.
  • Kūno veiksmai – suplojimas rankomis, dinaminiai tempimo pratimai.
  • Akių kontrolė – dėmesys turėtų būti sukoncentruotas į įvykius aikštėje, o ne aplink ją.
  • Mokintis nevertinti savo veiksmų per rungtynes – kai vartininkas savo mintyse pradeda save kritikuoti arba girti, jo dėmesys atsitraukia nuo rungtynių ir žaidimas gali pablogėti.
  • Treniruotės rungtynių sąlygomis.
  • Buk ČIA ir DABAR.
  • Individualių tikslų sudarymas rungtynių metu. Mano nuomone tai vienas geriausių metodų išlaikyti vartininką (aikštės žaidėjus) susikoncentravus visų rungtynių metu. Jam keliami individualūs tikslai turėtų butį:
  • Realus – atitinkantis tikrovę, būti naudingas. Pvz.: Tikslas įmušti įvartį nebūtų realistiškas vartininko pozicijoje žaidžiančiam žaidėjui.
  • Artimi žaidybinei situacijai – svarbu, kad keliami tikslai įpareigoti žaidėją nuolatos sekti žaidimą.
  • Įgyvendinami. Pvz.: tikslas atremti 3 tolimus smūgius ne visada gali būti įgyvendinamas, nes rungtynių metu gali ir nebūti trijų smūgių į vartus.

Pavyzdys:

Tikslas – Taisyklingas pozicijos pasirinkimas
Užduotis – kuo daugiau kartų išlaikyti tinkamą distanciją nuo vartų linijos.

Rekomendacijos:

Kamuolio vieta: Vartininko pozicija:
Varžovų baudos aikštelė 17 metrų
Tarp varžovų baudos aikštelės ir vidurio linijos 12- 17 metrų
Tarp vidurio linijos ir centrinio rato arkos 6-9 metrų
Tarp centrinio rato arkos ir baudos aikštelės linijos 3 – 6 metrų (A. Welsh, 2006)

Realistiškumas – svarbu, kad vartininkas visada laikytų tinkamą distancija nuo vartų linijos, kad galėtų padėti gynėjams, laiku palikdamas vartus. Varžovui esant arti vartų svarbu laikyti atitinkamą distanciją, nes varžovas gali perkelti kamuolį per vartininką ir pelnyti įvarti.

Žaidybinės situacijos artumas – vartininkas privalo sekti žaidimą ir judėti atsižvelgiant į kamuolio buvimo tašką.

Pasak vieno geriausio visų laikų vartininko Peter‘io Smeichel‘io, vartininkas neturi leisti, kad klaidos įtakotų jo žaidimą. Kitaip tariant, vartininkas padaręs klaidą turi užblokuoti, išmesti iš galvos, bet kokias negatyvias mintis ar nuotaikas. Pačio P. Smeichel‘io mintys po klaidos būdavo: Aš Didelis. Aš Stiprus. Aš Pasitikiu Savimi. Aš Žaidžiu toliau.

Koncentracija kaip ir visi kiti vartininko žaidimo elementai turi būti treniruojama. Pasak Dick‘o Scott‘o, Los Angeles Universiteto (UCLA) krepšinio trenerio – „Treniruotės nepavers žaidimo labai geru. Tik labai geros treniruotės gali paversti žaidimą labai geru“. Būtent todėl treniruotėse turi būti randama vietos psichologiniam treniravimui, tam, kad žaidima paversti labai geru…

Informacija panaudota iš: http://www.futbolotreneris.lt

Komentarai

 
Degmeda Sveikatos Ratas Baltijos Polistirenas DND Talis Dar Ko Gevias