FK Garliava trenerė ir profesionali žaidėja - Jorūnė Lipnikaitė

     Kiekvienas mūsų turi skirtingas priežastis, kodėl domimės futbolu. Vieni jį žiūri, kiti žaidžia, treti treniruoja. Dažnas mūsų galvoja, kad futbolas yra vienas iš "vyrų sporto šakų" ir pamirštame, kad pasaulyje yra miljonai moterų ir mergaičių, kurių širdys plaka greičiau išvydus futbolo kamuolį. Garliava nėra išimtis. Jau kurį laiką tėveliai klausinėja, ar gali atvesti sportuoti savo dukras. Galiausiai tų klausimų susidarė tiek, kad nebeliko nieko kito, tik suburti mergaičių grupę. Šioje vietoje supratome, kad jaunosioms futbolo žaidėjoms reikia labai ypatingo žmogaus. Tokio, kuris puikiai supranta futbolą, mergaičių psichologiją, turi daugiametę patirtį ir turi puikius pedagoginius sugebėjimus. Visas varneles galėjome pažymėti su trenere ir profesionalia žaidėja Jorūne Lipnikaite. Uždavėme jai kelis klausimėlius ir dalinamės atsakymais:

Kada ir kur susipažinai su futbolu? Ar tam turėjo įtakos kuris nors garsus žaidėjas ar žaidėjai?

Su futbolu susipažinau savam kieme. Gyvenome daugiabutyje, pilnas kiemas vaikų. Tada dar nebuvo išmaniųjų technologijų, todėl kiekvieną dieną eidavome į kiemą ir spardydavome kamuolį. Negaliu pasakyti tikslaus amžiaus, kada pradėjau žaisti. Man buvo 6, o gal ir 7 metukai. Treniruotes lankyti pradėjau nuo 10, bet kieme žaisti tikrai ankščiau.


Jorūnė


Kas šiame žaidime taip sužavėjo, kad nusprendei paskirti karjerą trenerio specialybei?

Sportuoju visą gyvenimą ir mėgstu įvairias sporto šakas. Abu tėvai buvo sportiški, žaidė krepšinį. Savaime suprantama, teko ir man - apie 4 metus. Gyvenau mažame miestelyje, kuriame nebuvo didelės vaikų atrankos, todėl nesusidarė mano metų krepšinio komanda. Dėl šios priežasties mečiau šį sportą. Futbolą pradėjau lankyti 10 metų, kai miestelio treneris  pastebėjo mane kieme, spardančią kamuolį su berniukais ir pakvietė į treniruotes. Taip ir prasidėjo mano futbolo istorija. Daug treniruočių, daug varžybų. 12-os metų jau atstovavau Lietuvos U-17 rinktinę, vėliau ir  U-19 rinktinei. Taip pat teko pabūti ir moterų rinktinėje. Daug draugų, pažinčių, kelionės, emocijos, motyvacija, treneriai, patirtis. Visa tai susideda į vieną vietą ir todėl jaučiu malonumą žaisdama ir treniruodama. Jau 7-toje mokyklos klasėje žinojau, kad stosiu į kūno kultūros specialybę.B aigusi šias studijas toliau tęsiu mokslus, kad galėčiau treniruoti. Šiuo metu esu pradėjusi laikytis UEFA B kategorijos licenciją.

Didžiausi iššūkiai ir maloniausia darbo dalis.

Didžiausias iššūkis buvo suburti dvi nesutariančias komandas į vieną ir pasiekti gerų rezultatų. Maloniausia darbo dalis, kai po treniruotės vaikai yra patenkinti, laimingi, matai juose džiaugsmą, šypsenas, kai tėvams jie pasakoja, kaip smagiai praleido laiką treniruotėje.


Kokia tavo, kaip futbolo trenerės svajonė? Pamatyti savo auklėtinį žaidžiantį UEFA  čempionų lygoje, už Lietuvos rinktinę, o galbūt pačiai treniruoti profesionalų komandą?

Labai tikiuosi, kad po 15-20 metų pamatysiu savo auklėtinį žaidžiantį UEFA, bet manau didesnis malonumas būtų pamatyti savo aukletinę UEFA superfinale. (juokiasi)


Mėgstamiausia futbolo komanda ir žaidėjas?

Mėgstamiau futolo komanda Madrido Realas. Negalėčiau vieno žaidėjo išskirti, todėl paminėsiu kelis: Modričius, Ozilas, Kroos, De Bruyne. Kodėl? Todėl, kad jie yra aikštės smegenys.

Komentarai

 
Degmeda Sveikatos Ratas Baltijos Polistirenas Gevias Dar Ko DND Talis